2018 m. kovo mėn. laiptinės galerijoje eksponuoti piešiniai, tapybos darbai, kuriuos atliko III gimn. kl. mokiniai kūrybinės praktikos Kaune metu. Dailės mokytojai: Giedrė Dadurkevičienė, Ramunė Staškevičiūtė, Gintaras Zubrys

Gimnazijos laiptinės galeriją 2018 m. vasario - kovo mėn. puošė pirmokų darbai - karalių ir karalienių portretai.

Paroda skiriama atkurtos Lietuvos 100-mečiui, ją parengė mokytojos Rasa Žmuidienė ir Renata Skraskadamskienė.

Lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio "Aušra" redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras daktaras Jonas Basanavičius tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, lietuvių kultūrą, rinko tautosaką, sudarė ir išleido lietuviškų pasakų rinkinius. Daugelis pasakų prasideda gerai žinomais žodžiais - "Seniai labai seniai gyveno karalius ir karalienė”. O jų Lietuvos istorijoje būta daug: Mindaugas, Morta, Gediminas, Kęstutis, Vytautas Didysis, Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė ir kiti valdovai. Nepriklausomos Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmokams galėtų būti karalienė, gyvenanti šiais laikais…

Kauno įgulos karininkų ramovėje 2018 m. vasario 5 - kovo 11 d. veikė įvairių klasių moksleivių darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Kauno dailės gimnazijos mokinių kūrybinių darbų paroda, skirta Nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bandome įsivaizduoti 1918-2018 metų istorinį kontekstą. Ne tik menininkai profesionalai, bet ir besimokantieji meno paslapčių kurdami demonstruoja savitą žvilgsnį į pasaulį ir istoriją. Šia ekspozicija norime atskleisti, kaip iš prigimties jautrūs, meniškos natūros mūsų gimnazijos mokiniai supranta valstybės istoriją, tautą ir valstybę Europos ir pasaulio kontekste, kaip jaučia ir įsivaizduoja savo šalį jos išlikimo perspektyvoje. Parodoje pristatomi 66 įvairiomis technikomis bei stilistikomis sukurti tapybos ir grafikos darbai.

Mūsų mažieji auklėtiniai – 3 klasės mokiniai, nupieštas juostas dedikuoja Lietuvai, Kaunui, Kauno dailės gimnazijai, gamtai, gyvūnams, tėčiui ir mamai, krikšto tėčiui ir, žinoma, Žalgiriui. Vyresnieji mokiniai atskleidžia krašto istoriją iškeldami meninį tautos palikimą ir vaizduodami politinio-visuomeninio gyvenimo įvykius. Gilindamiesi į tautodailę, jaunieji kūrėjai naudoja daugiau apibendrintas formas, simboliką ir ornamentiką. Jų darbuose ryškūs literatūrinės kūrybos atspindžiai: skaudūs padavimai piliakalnių temomis, liaudies dainų, Maironio eilėraščių motyvai, kurie perteikti laisvesnėmis formomis, linijų ritmika, kartais - dekoratyviomis spalvomis. Objektyvesnėmis, plastiškomis formomis su būtinais atributais pavaizduotos įvairios liaudies skulptūros tradicinės architektūros fone. Didelį dėmesį vaikai skiria mūsų krašte mylimai, ginančiai tautą Dievo Motinai.

Nors politinio-visuomeninio gyvenimo vaizdai gimnazistų darbuose įvairūs ir dažnai mūsų istorijai reikšmingi, pavyzdžiui Dariaus ir Girėno skrydis, įdomesnė mokiniams yra ginkluotos ir taikios kovos už nepriklausomybę tema. Tapybos ir grafikos kūriniuose vaizduojami pirmieji savanoriai, Lietuvos kariuomenės kariai (kartais tai asmeninis ryšys – naudotasi vyrų iš senelio nuotraukų atvaizdais), antisovietiniai partizanai, 1991-ų metų Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, XXI amžiaus savanoriai. Vaikus labai domina pokario temos. Dažnai romantiškai vaizduojami partizanai. Šiltomis ir sodriomis spalvomis tapomi jų atvaizdai, gyvenimas miške, poilsis prie laužo. Kartais šalia jų įkomponuojama simbolinę prasmę darbo autoriui turinti pelėda. Kompozicija ir koloritu dramatiškos yra mūšių scenos. Keletas darbų atskleidžia partizanų gyvenimo tragizmą, pavyzdžiui, atsisveikinimo su šeima epizodas. Artėjančios žūties atmosfera įtaigiai perteikta pilkšvo kolorito kompozicijoje, kurioje matome įstrižai žemyn žengiančių vyrų vorą. Su Lietuvos žmonių netektimis siejasi ir melsvų spalvų, tarsi sušalęs, lagerio vaizdas. Kaip tėvynės ir šeimos gynimo simbolis sukurtas sudėtingesnės kompozicijos Ž. Vitkaitytės piešinys. Vienoje lapo pusėje matome kareivį Karo muziejaus fone, šalia - liūto skulptūra ir tanko fragmentas. Kitoje pusėje - jaukios sodybos aplinkoje nupiešta Dievo Motiną primenanti moteris su kūdikiu ant rankų.

Politinės-visuomeninės tematikos darbuose nemažai miesto ir gamtos peizažų. Dažniausiai piešiamas bei tapomas Kaunas – tarpukario Lietuvos sostinė ir daugumos mūsų vaikų gimtasis miestas. Pagrindinį dėmesį mokiniai skiria Laisvės alėjai. Gal dėl paties žodžio „laisvė“, o gal ir todėl, kad ji gimnazistams neblogai pažįstama centrinė miesto vieta. Laisvės alėjos įtaigą gerai perteikia plastiškai sudėtingas K. Moriakinaitės darbas „Praeitis šiuolaikinio žmogaus akimis“. Kompozicijoje dažnai pasikartojantys žodžiai „Lietuva“, „Valstybė“, „Kaunas“ yra tarsi per laiką sklindančios amžinos epochų sąsajos.

Kartais peizažuose ryškėja tragiška įvykių atmosfera, kurią autoriai perteikia visų pirma kolorito pagalba. V. Motiejūno tapybos darbe pavaizduoti prezidento A. Smetonos valdymo laikotarpio Seimo rūmai Kaune (dabar filharmonija). Juos slegia aitriai violetinis dangus su juodomis varnomis. Net ir gamtos peizaže, pavyzdžiui Kryžių kalno, nerimą kelia tamsių kryžių ir ryškios saulėlydžio žaros kontrastas (A. Kriščiūnaitės tapyba).

Apžvelgę parodos tematiką ir panaudotas meninės raiškos priemones matome, jog jaunieji dailininkai daug dėmesio skiria tragiškiems mūsų istorijos įvykiams. Savo darbais jie tarsi teigia: mūsų graži Tėvynė dažnai buvo pavojuje, visais laikais labai svarbus yra mūsų valstybės gynimas. Manome, kad šios parodos lankytojai tai irgi pajus ir įvertins.

Saulius Mikėnas

Lietuvos liaudies buities muziejuje (Miestelyje, Ugniagesių stoginėje) nuo vasario 10 d. veikė mūsų gimnazijos įvairių klasių mokinių sukurtų kaukių paroda. Dauguma darbų - iš gimnazijos fondų. Tai dekoratyvios kaukės, inspiruotos Afrikos, Australijos ir kitų kraštų pirmykščių tautų meno, jas atliko 8 kl. mokiniai, vadovaujami skulptūros mokytojos Sigitos Dackevičiūtės. Kiti darbai - tradicinės Užgavėnių kaukės, kurias galima dėvėti, jų autoriai - 5-7 kl. mokiniai. Atlikimo tecnika įvairi, dominuoja papjė mašė, bet yra ir netipiškų, iš porolono gamintų kūrinių.